Kaip rūkymas žaloja dantis?

Norint problemą spręsti, svarbu ją suvokti

.
Kiekvienų metų trečiąjį lapkričio ketvirtadienį minima Tarptautinė nerūkymo diena. Jos tikslas –  visiems priminti rūkymo žalą žmogaus organams, įskaitant ir  dantis.

Nors rūkymo žala dažniausiai asocijuojasi su plaučių vėžiu, lėtine obstrukcine plaučių liga (LOPL) ir širdies bei kraujagyslių ligomis – pagrindine mirties priežastimi visame pasaulyje ir Lietuvoje – tačiau nuodingų dūmų traukimo į plaučius žala tuo nesibaigia. Rūkymas žaloja būtent viso organizmo sveikatą. O kadangi rūkoma per burną – nebus netikėta, kad be septynis kartus padidėjusios gerklų ir burnos vėžio rizikos kenčia dantys ir dantenos.

Kaip rūkymas žaloja dantis ir dantenas?

Rūkaliams periodontitas pasitaiko vidutiniškai du kartus dažniau, nei nerūkantiems. Šios periodonto ligos rizika yra tuo didesnė, kuo ilgiau ir dažniau žmogus rūko. Pagrindinė periodontito padažnėjimo priežastis yra rūkymo susilpninta imuninė sistema, nebepajėgianti kovoti su infekcija. Tačiau problemos tuo nesibaigia, nes periodontitas tampa ne tik dažnesnis ir stipresnis, bet ir sunkiau gydomas.

Periodontito vystymosi etapai:1 – sveikas švarus dantis; 2 – dantų apnašų sukeltas dantenų uždegimas gingivitas; 3 – dar didesnio kiekio dantų apnašų sukeltas progresuojantis periodontitas su dantenų kišenėmis

.
Rūkaliams pažeistos ląstelės daug sunkiau atsistato, todėl burnos audiniai sveiksta daug lėčiau arba išvis nebepajėgia pagyti. Taip yra todėl, kad audinių regeneravimui būtinas deguonis, o rūkalių kraujotakoje deguonies yra žymiai mažiau, nei reikalinga. Bet kokios chirurginės intervencijos reikalaujančios procedūros – dantų rovimas, dantų šaknų kanalų gydymas ir pan. – rūkaliams užtrunka ilgiau, o procedūros yra sudėtingesnės. Be to, dėl lėto gijimo didėja ir pakartotinės infekcijos rizika. Todėl rūkantiems tenka dažniau rauti dantis, nes ne visada įmanoma juos sugydyti.

Žinoma, periodontitas yra daug mažesnė problema už kelis – keliolika kartų padidėjusias tuo pat metu kelių rūšių vėžio rizikas. Tačiau jei išvengti vėžio gali netyčia ir pasisekti, tai periodontitas rūkaliams yra praktiškai garantuotas. Verta žinoti, kad per vėlai pastebėtas progresuojantis ir negydomas periodontitas baigiasi dantų praradimu.

Spalvą pakeitę dantys su dantenų „kišenėmis“, būdingomis periodontitui

.
Dar labiau garantuotas, nei periodontitas, yra bjaurus rūkalių burnos kvapas ir tamsėjantys dantys. Rūkomo tabako produktuose esanti derva nusėda ant dantų, ir jie pamažu tampa geltoni, o ilgiau rūkant – beveik rudi arba juodi

Balinančios dantų pastos, ypač sukurtos specialiai rūkaliams, šią problemą šiek tiek mažina. Tačiau žymiai geresnis sprendimas yra nerūkyti. Nes dervų atveju dantų šepetėlio ir pastos galimybės yra ribotos. Dervas galima kažkiek nuvalyti nuo lygaus paviršiaus, tačiau jos nusėda į visus dantų paviršiaus mikronelygumus bei tarpus, iš kur pašalinti gali nebent burnos higienistas. Pakelis cigarečių per dieną praktiškai palaidoja bet kokius šansus turėti normalios spalvos dantis.

Kaip kenkia dantims nerūkomi tabako produktai?

Nerūkomi tabako produktai burnai kenkia šiek tiek mažiau, tačiau jokiu būdu nereikėtų laikyti jų nekaltais. Tiek kramtomoji guma su nikotinu, tiek kramtomasis tabakas taip pat didina burnos vėžio riziką nuo kelių iki keliolikos kartų. Papildomai jie burnoje sukelia keratozę – odos suragėjimą. Per pusę metų vartojimo šią problemą patiria daugiau nei pusė rūkalių, vartojančių tabako pakaitalus.

Ką rodo tyrimai apie elektroninių cigarečių garinimo žalą dantims?

Nors visuomenės supratimas apie elektroninių cigarečių garinimo žalą paskutiniu metu didėja, vis dar yra galvojančių, kad jos – nieko blogo. Iš kitos pusės, dėl palyginti mažo tyrimų kiekio lyginant su įprastais tabako produktais, e-cigaretėse gali slypėti dar daug neatrastų pavojų sveikatai.

Elektroninių cigarečių žala dantims jau patvirtinta tyrimais

.
Vienas naujausių tyrimų, publikuotas „Amerikos odontologų asociacijos žurnale“ 2022 m. lapkričio 22 d. parodė, kad garinantys žmonės vidutiniškai turėjo daugiau dantų problemų, konkrečiai, dantų ėduonies. Viena tyrimo autorių prof. Karina Irusa teigia, kad duomenys dar išsamiai nerodo visos galimos garinimo žalos dantims, tačiau priverčia susirūpinti ir atkreipti į tai dėmesį – tiek pacientų, tiek odontologų. Tyrimo metu buvo išanalizuoti daugiau, nei 13 000 (trylikos tūkstančių) pacientų duomenys.

Tafto universiteto Odontologinės medicinos mokyklos tyrimai rodo, kad garinant elektronines cigaretes didėja dantų ėduonies rizika. Šias cigaretes garinantiems žmonėms dantų ėduonis gali atsirasti neįprastose vietose, kur kitiems jo paprastai nebūna, pavyzdžiui, priekinių dantų apatiniuose kraštuose.

Dantų ėduonies pažeisti dantys

.
Viena iš galimų žalos dantims priežasčių yra garinamojo skysčio klampumas ir į jį dedamas cukrus. Išgarintas ir per burną įkvėptas skystis lieka burnoje, prilimpa prie dantų ir dantenų. Dar 2018 m. „PLOS one“ žurnalo publikuotame tyrime garinamojo skysčio savybės buvo prilygintos vaisvandeniams ar saldainiams guminukams. Nustatyta, kad įkvepiami aerozoliai keičia burnos mikrobiomą ir daro jį palankesniu dantų ėduonį sukeliančioms bakterijoms.

.
Tafto mokslininkai rekomenduoja odontologams įtraukti pacientų garinimo faktą į jų medicininę istoriją. Garinantiems pacientams rekomenduojama daug labiau rūpintis burnos priežiūra, dažniau nei kitiems profilaktiškai lankytis pas odontologą, t. y. – dažniau, nei du kartus per metus, ir naudoti daugiau fluoro turinčias dantų priežiūros priemones.

Geriausia, žinoma, garinimo atsisakyti arba dar geriau – nepradėti. Kaip ir su dauguma panašių blogų įpročių, galvojant apie garinimo kainą reikia nepamiršti ir pakirstos sveikatos gydymosi išlaidų, tarp kurių dantų taisymas gali būti net ne pats brangiausias.

Parengta pagal „Science Daily“ ir Kauno odontologijos klinikos „Angitia“ (https://angitia.lt/) dantų implantavimo (nuo 2001 m.) ir protezavimo bei gydymo (nuo 1994 m.) ilgametės patirties praktines išvadas.

Informacijos šaltiniai

• https://www.sciencedaily.com/releases/2022/11/221123125126.htm
• https://jada.ada.org/article/S0002-8177(22)00577-3/fulltext
• https://journals.plos.org/plosone/article?id=10.1371%2Fjournal.pone.0203717